o-u-Y

Susirinkus minia akis vartė ant kaktos

Įtraukia - ištiesia - įtraukia

Kairė aukščiau dešinės

slenka lėtai, aplinkui, ratu

lipa stiebu, vorele, paskui kitus

Minia - vien kiautukai

sraige būt nuobodu

selė-karu

boružėlei nusibodo gulėt ant šono

pasiverst ant pilvo sunku, o ant nugaros - pražūtinga

ir ką - sugalvok šitam pasauly -

atsistojo Dievo karvytė ant galvos

nes kitaip nenori

YX

supūdei pasūdytą protą

konservuose - stiklainiai trilitriniai - plaukė Jis

vingių lygumos

nebevingriuos, na, ir ką

koks skirtumas

sriuba bus skani, gersi ir

gėrėsies keistomis petražolėmis

burokyne su cukinijomis.

sulijo

Sukasi, glosto kažkur pirmutinė

Gaida ties samanų skruostu ir šviesa aklina

Plaukuose plaukia baltas laivelis

Ties vingiu - kraujo lašelis

Stabarai stagarai ant kojų prie laužo sustoję

Žvelgia į mane, skrendi.

Q

Juodo skausmo sparnu užklos akis

Baimės pavidalu stos prieš mane

Krokodilai nukąs pseudopodijas

Gleivėmis virs Tavo protas

Šliaužk.

Nes skrist Tu nemoki.

beieškant Dievo

Sniege pamestos dvi viltys

Tarp uosių ir ledinio upės vandens

Ieškau vilko pėdsake

Lapės uodegoj

Pušų spygliai ant akių, adata burnoje

Išbaidžiau savo žingsniais netvirtais

it looks good
.

.

.
it looks good

solemnly

the only temptation I have

is to reach the curves the sun touches so boldly

as the arm pulls away

and the chest fights against freezing darkness

Grasp it and keep it safe

Fiercefully

X

Besaikis niekas

Tyso po kojom

Suvalgė suvilgęs dieną su naktim

Tarp tuopų ir liepų kranklio snapu

Y

Ir paversiu aš galvą varpeliu

kad keltų kas rytą

Ir skambės mano kaukolės dūžiai

Ramiame veidrodyje prie Tavo lango

Apelsinai obelyse

Krentančių lapų niekas neskaičiuoja, kai krenta jie aukštyn. Svajojau apie sodą, pilną obelų su obuoliais, tačiau ten tik apelsinai. Ten krokodilas juodas marširuoja prie durų, bandau įeiti, bet nesiseka. Jis sako, kad darbo valandos jau baigėsi, tačiau aš viduje. Jis nesupranta, kad durys jam sako traukti, nes ausyse ausinukai ir groja avangardas.

Tapenimas ir durų kartojama frazė.

Išleisk.

Raganystės vynas

Šaltas dūmas ant skruosto

Nejauti, nes karšta

Šokau viena, saulė spindėjo nugaros vingyje

Tarp menčių ir klubų šypsena

Fantasmagorija. Laižo ją.

Minioj žmonių sėdėjo viena

Žiūrėjo, kaip nukerta galvą

Baugu naktį varno sparnais užklotą tik Tau

Išlįs dar ne vienas sapnas nemielas

Širdim virpančia regėsi Nerimą ir Jis regės Tave

Krokodilai vis dar prieš mane.

Monotoniškai

Girdėjau tvankumą ir uodžiau ramybę. Už lango griaudėja, o many ramu. 

Tik kartais dar sustoju - dvejoju. Atsisukt, palaukt, ar eit toliau?

Sako, mano plaučiuose gleivės kaupiasi, bet tai tik muilas. Purtau galvą. Žinau, kad man šypsosi. O aš merkiu akį. 

Juk kai stovi viena per audrą, aplink Tavo dalys teška. Monotoniškai. 

 

Ant paskutinio laiptelio

Žinoki, kai pakylu, man galva raibuliuoja. Ne akys. Galva. Širdis nevirškina. Skrandis nepulsuoja. Keista darosi, bet neprisiverčiu pakilt galutinai. Laukiu kažko, rodos, laukiu. Kartais ima virškinti širdis, lengviau darosi. Kartais ausys vemia. 

Vis dar dvejoju, ar elektrą taupančios lemputės bus gerai, o gal išvis šviesos nereikia rūsyje. Gal nereikia, dar bulvės ims žydėt žaliai. O žaliai kažkaip neskanu. Akims nuodinga.