pušų spygliuose kasdien rasdavai vis daugiau bičių
žolės stiebeliai linko nuo žiogų kojelėmis į dangų
-klausyk, - sakydavai, - gražu kaip
traškėdavo švelniai, kai guldavais kartu su jais žolę
tiesdavai delnus aukštyn - ne kojas
zylutės nekildavo iš krūmų, nors rodė sparnus aukštyn
jie buvo draugai, kurie leisdavosi paimami
kai grįždavai, mama visuomet išmesdavo juos toliau pūti.
